pradi
 

















 
 
 
 
 Gegus ARTUMA: penktasis Dievo sakymas apie meils pergal prie mirt!
 
 

„Artumai“ su savo skaitytojais met naujai permstant Dekalog, V sakym „Neudyk“ tenka svarstyti tuomet, kai gamta sprogsta gyvybe, kai pats gyvybs ir gyvenimo Viepats dar visai neseniai „geluon mirties irov“. Bet, kaip ir bna su Dievo sakymais, kai jiems paklstame – gyvenimas tiesiog praysta nauja gyvybe, gaiviausiomis spalvomis. Taip ir i io urnalo puslapi apsiai sklinda gyvyb ir gyvenimas, ypatingas ir visai kasdienikas diaugsmas, kurio ioje „Artumoje“ ities daugiau u tamsiuosius „mirties slnius“.

Todl kart skaitytojus pasitinka Evangelii Gaudium – diaugsmingasis popieiaus Prancikaus paraginimas naujai usidegus neti Gyvybs evangelij; o nuo urnalo virelio, regis, dar ariau ms, engia gyvybs apatalas ir dargi „eimos popieiumi“ per kanonizacij pavadintas v. Jonas Paulius II (tai lietuvi tapytojo Pauliaus Jukos krinys Kauno arkikatedros altoriui, sauganiam io ventojo relikvij). Apie besipleiant Jono Pauliaus II kult Lietuvoje rao menotyrininkai, sykiu svarstydami ir apie ventojo atvaizdo paskirt religinje praktikoje.

Numeryje – ir aktualus vilgsnis Jono Pauliaus II palikim – kno teologij, be kita ko, pabriant, kaip imaniai jis „plukd Banyios laiv“ ir kaip tiksliai atsiliep i laik ikius mogui. Primenamas ir vienas t iki – tai gender ideologija, kurios pragaitingum perspjani Gabriels Kuby knyg „Gender revoliucija. Buldozerinis reliatyvizmas“ kaip tik iomis dienomis ileidia „Artumos“ leidykla.

„Visi, kas gyvi, turi teis gyventi!“ – tvirtai sako numerio tema pakalbinti vaikai. Geniali j itara puikiai tikt paantrate ir gyvam pokalbiui su broli ortodoks eima, o jame – ir gyvybs stebuklas, per kur, kaip liudijama, liko gyvas vienas i abortui pasmerkt broli dvyni. Ne tik mogaus, bet ir gamtos gyvybs apsauga – tai dar viena gegus tema su paraginimu u gyvybs piln pasaul dkoti jos Krjui.

Motinikj gegu „Artumoje“ dkojama ir mamoms – u tai, kad myljo „vienatine, beslygika ir nesavanaudika meile“ – tiek, kiek „igaljo“. Pasakojimas apie motin bei mon dangikosios globjos v. Monikos (v. Augustino mamos) gyvenim silo geguei ypa tinkant maldos iai ventajai devyndien.

Ir vis dlto ar penktojo sakymo imperatyvas: „Neudyk!“ turi tik t kruvinj prasm? O gal manoma nuudyti ir kitaip – ne tik veiksmais, bet ir odiais, dvasikai? Suteriant kito ger vard? Sukeliant ir kitus kertui? Gniudant kit ne tik neapykanta, bet dar baisesniu – abejingumu? Kaip raoma urnale, ir Biblijos tradicija plaiai interpretuoja sakym, o didiosiomis mogudystmis – „taut naikinimo ryktmis“ – jau Senajame Testamente laikytas ntumo nutraukimas, saviudyb ir, beje, girtuokliavimas. Kitas neivengiamai V sakym lydintis klausimas: ar manoma atleisti nuudym? „Artumos“ pokalbis su nuteistaisiais u mogudystes liudija... berib Dievo gailestingum, kaip Jis beldiasi atvir mogaus ird net u grot. Šio pokalbio klausimai skirti ir mums: o kaip su ms gailestingumu, atleidimu, gerumo darbais?.. Patyrusiems abort ir iekantiems atleidimo skiriamas straipsnis apie Rachels rekolekcijas Lietuvoje bei ganytojo atsakymas, ar atleidiama aborto nuodm.

Š ypating groio ir motinikos meils mnes kvieiame skaityti gegus „Artum“, mstant ir apie tai, jog pasaul keiia ne jga, o „revoliucin velnumo ir meils galia“, kaip rao popieius Prancikus, velgdamas Dievo Motin Marij.

Dal GUDINSKIEN

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi